ANTALIJA - tai šiuolaikinis didmiestis ir Turkijos Rivjeros centras, turintis didžiulę pakrantę, kurioje įsikūrę prekybos bei verslo centrai, erdvus ir šiuolaikiškas oro uostas, kartu, vienas gražiausių visos šalies miestų. Antalijoje šiuo metu gyvena apie du milijonai gyventojų.

Antalija – pats populiariausias Turkijos kurortas, įsikūręs Viduržemio jūros vakarinėje dalyje. Jos pakrantė – viena iš ekologiškai švariausių vietų pasaulyje. ~200 km ilgio Antalijos pakrantės nusėta nuostabiais paplūdymiais, bananų plantacijomis ir citrusinių vaisių sodais. Čia yra nuostabių krioklių, uolų, slėnių ir miškų. Kurorto istorinė praeitis byloja apie daugybę seniai išnykusių civilizacijų ir neatskleistų jų paslapčių. Iki 1200 m. pr. Kr. šios pakrantės rajone gyveno tik vietos gyventojai,  kurie  vėliau susimaišė su atvykėliais graikų kolonistais.

Antalijoje gausu istorinių paminklų. Sena tvirtovės siena beveik nesugriauta, o virš miesto kylantis neįprastas 37 metrų aukščio minaretas, statytas XIII amžiuje, laiko nepaliestas išliko iki šių dienų. Vienas  pačių seniausių miesto paminklų – Adriano vartai, pastatyti Romos imperatoriaus Adriano, aplankiusio miestą 130 m., garbei.

Dar vienas įdomus architektūros statinys – Nupjautasis minaretas, kurio viršūnę nukirto žaibas. Unikalūs archeologiniai radiniai eksponuojami Antalijos archeologijos muziejuje.

Antalijos senamiestis (Kaleiči rajone) – neįprastai žavus ir gyvas: siauros gatvelės, namai su nedidukais mediniais balkonėliais, rytietiškos kavinukės ir mažos krautuvėlės, siūlančios daugybę įvairiausių turkiškų suvenyrų. Poilsiautojai itin mėgsta ir vietinį turgų, kuriame galima rasti egzotinių vaisių, saldumynų, prieskonių ir kitų įvairenybių. Mėgstantys šiuolaikinius prekybos centrus, taip pat bus nepamiršti: Antalijoje jų gausu, o asortimentas – milžiniškas. Odos dirbinių bei juvelyrinių papuošalų centrai įsikūrę centriniame Atatiurko prospekte, kuriame yra ir garsioji Antalijos diskoteka „Disco Maxim“. Kitos garsiosios Antalijos diskotekos –  tai „Club Antalya“, „Olympus“, „Discoland“. Pastaroji  yra įsikūrusi vandens pramogų parke „AquaLand“. Jame ir nakties metu veikia vandens kalneliai. „AquaLand“ – ne vienintelis vandens parkas Antalijoje, panašus yra ir viešbučio „Dedeman“ teritorijoje. Žavus naujai duris atvėręs vandens pramogų parkas „Atlantis“. Antalijoje rasite ir pramogų parką „Beach Park“, zoologijos sodą, atrakcionų parką „Luna Park“ bei delfinariumą. Rekomenduojame aplankyti Atatiurko ir Karalioglu parkus.

Paplūdimių pačiame Antalijos centre nėra. Pakrantės čia uolėtos ir stačios, todėl nuo viešbučių, kurie įsikūrę viršuje, iki paplūdimių-platformų veda statūs laiptai. Dauguma viešbučių – miesto pakraščiuose.

Konjalti rajone, kur driekiasi stambaus balto žvyro miesto paplūdimys, yra nemažai ekonominės klasės viešbučių. Juos su malonumu renkasi jaunimas, kuriam patogu būti netoli nuo pasilinksminimo vietų.

Antalijos rytuose, Lara rajone, plyti puikūs smėlio paplūdimiai. Todėl nenuostabu, kad čia nuolat vienas po kito atsidaro nauji, dideli, prašmatnūs ir puikiai įrengti viešbučiai. Aplink juos pramogų ar pėsčiųjų promenadų dar nėra, tačiau svečių patogumui įvairiausių pramogų bei parduotuvėlių  gausu pačiuose viešbučiuose.

Nuo Lara rajono į rytus driekiasi dar vienas naujas elitinis rajonas – Kundu, taip pat turintis didžiulį smėlio paplūdimį. Jame įsikūrę tik 5 žvaigždučių viešbučiai, skirti ramaus poilsio mėgėjams bei šeimoms.

Nenuspėjama Antalija, be abejonės, patrauks poilsiautojų dėmesį, o švelnus be atšiauraus vėjo uždaros įlankos klimatas ir žydra, skaidri jūra poilsį pavers tikru rojumi!

ALANIJA – jaukus kurortas prie Viduržemio jūros, nuo Antalijos į rytus nutolęs 130 km. Kurortas įsikūręs Tauro kalnų papėdėje, apsuptas citrusinių vaisių sodų ir bananų plantacijų. Poilsiautojus čia vilioja švelnus subtropinis klimatas. Vaizdingas uostas, balto smėlio paplūdimys, žydras vanduo ir Tauro kalnai, besileidžiantys tiesiai į jūrą, sudaro harmoningą, akiai malonų ansamblį. Nuo Antalijos oro uosto iki Alanijoje įsikūrusių viešbučių kelionė trunka apie 2-3 valandas, tačiau ten vedantis kelias driekiasi palei jūrą, todėl kelionės metu galima grožėtis puikiais Turkijos pakrančių peizažais. Regiono paplūdimiai apdovanoti mėlynomis vėliavomis bei gausybė viešbučių jūros pakrantėse, pritraukia daug poilsiautojų. Kurortas garsėja subtropiniu klimatu ir puikiais paplūdimiais, didingomis Seldžiukų epochos (apie 1230 m.) kalnų pilimis, siauromis senamiesčio gatvelėmis bei spalvingomis parduotuvėmis, daugybe žuvų restoranų ir kiemelių, skirtų arbatos gėrimo ceremonijai. Senovėje miestas buvo Pamfilijos sostinė, o vėliau – Seldžiukų sultonų vasaros rezidencija.

Romos imperatorius Markas Antonijus savo mylimai Kleopatrai padovanojo Alaniją vedybų proga, vadinasi, šis kraštas tikrai išskirtinis. Kaip byloja legenda, Kleopatrai Alanija labai patiko, ji čia praleisdavo daug laiko, maudėsi švelniose jūros bangose. Vienas iš pačių gražiausių Alanijos paplūdimių, išsiskiriančių karališkai prašmatniu baltu ir švelniu smėliu, pavadintas Kleopatros vardu.

Alanija garsėja didingu uolėtu kyšuliu, kurio viršūnę vainikuoja puikiai išlikusi miesto tvirtovė, pastatyta Alanijos įkūrėjo Aladino Keikubato. Tai vienintelė išlikusi turkų seldžiukų tvirtovė pasaulyje. Šešių kilometrų ilgio gynybinė siena, juosianti šią tvirtovę, yra viena ilgiausių Turkijoje.

Kalno šlaituose esantis Alanijos senamiestis kvieste kviečia visus pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, o terasose įsikūrusios kavinės ir užeigos vilioja nuo jų atsiveriančia žavia miesto panorama tiek dieną, tiek vakarais. Čia gausu nebrangių dviejų ir trijų žvaigždučių viešbučių, kurie yra miesto centre, todėl galima lengvai įsilieti į miesto ritmą ir iki ryto linksmintis puikiuose naktiniuose klubuose. Vandens parkas su gausybe pramogų sudaro puikias sąlygas šeimyniniam poilsiui. Rugpjūtį čia vykstantys tarptautiniai folkloro festivaliai sukuria dar geresnę nuotaiką.

Alanijos kurortas garsėja visoje Turkijoje, nes šiame kurorte maudynių sezonas trunka ilgiausiai. Čia besimaudančių žmonių galima išvysti nuo balandžio iki vėlyvo lapkričio. Paplūdimiai Alanijoje nėra platūs, tačiau beveik visur rupus smėlis, tik kur ne kur – žvyras.

Kitas Alanijos privalumas – didelis nebrangių viešbučių pasirinkimas. Tiesa, Alanijos mieste nėra elitinių ir prabangių viešbučių, nes dauguma jų ekonominės klasės – 2 ar 3, taip pat 4 žvaigždučių, tačiau be didelių teritorijų. Šių viešbučių svečiai naudojasi miesto paplūdimiu, kurį pasiekia kirtę kelią. Čia gausu barų, diskotekų, naktinių klubų, restoranų, veikia atrakcionų parkas, vandens pramogų parkas „Water Planet“, siūlantis išbandyti net 23 vandens nusileidimo kalnelius.

Kurortinė zona jau seniai nusidriekė už Alanijos miesto ribų. Konaklio gyvenvietė nuo vakarinės Alanijos nutolusi 12 km. Joje, palei puikų smėlio paplūdimį, įsikūrę keletas 4-5 žvaigždučių viešbučių. Dar tolėliau į vakarus, apie 20 km nuo Alanijos – Inčekum gyvenvietė, garsėjanti savo smėlio paplūdimiu ir pušynu. Visa žalioji zona čia driekiasi už viešbučių, kurie įsikūrę pirmoje linijoje ant jūros kranto. Avsalaras – nedidelis kaimelis, kuris tampa vis gyvybingesnis dėl šalia jo įsikūrusių 4-5 žvaigždžių viešbučių. Tarp Avsalaro ir Okudžalaro gyvenviečių gana daug ekonominės klasės viešbučių, o į vakarus nuo Okudžalaro – 5 žvaigždžių viešbučiai, turintys dideles teritorijas ir siūlantys daug įvairiausių pramogų bei paslaugų.

Vakarinėje Alanijos pusėje, 5 km nuo centro, įsikūręs nedidelis, pats pigiausias šio regiono kurortas – Obagiol. Čia 3-4 žvaigždžių viešbučius nuo jūros skiria kelias, o paplūdimiuose – žvyras bei akmenuotas priėjimas prie jūros. Dar toliau į vakarus, 12 km nuo Alanijos, nutolusi Machmutlaro gyvenvietė, kuri pastaruoju metu aktyviai plečiama. Čia, tarp gyvenamųjų namų, įsiterpę viešbučiai yra apsupti apelsinmedžių giraičių, o prie jūros – smėlio paplūdimiai.

Uoste stūkso 35 metrų aukščio Raudonasis bokštas – šešiakampis statinys, kurį Aladinas Keikubadas I pastatė 1226 m. Bokštas – vienas geriausiai matomų seldžiukų laikų paminklų Alanijoje. Jo pavadinimas kilęs iš raudonų plytų, naudotų viršutinių aukštų statyboms. Apatiniai aukštai buvo sumūryti iš vietoje rastų akmenų. Viduryje yra cisterna, iki viršutinio aukšto galima pakilti dideliais akmeniniais laiptais. Kadaise Raudonasis bokštas saugojo Alanijos strateginę laivų statyklą, kurioje vienu metu galėjo būti statomi penki laivai. Ilgainiui aštuonkampis statinys tapo Alanijos simboliu.

Dar vienas seldžiukų periodo paminklas į pietus nuo Raudonojo bokšto taip pat XIII a. sultono Aladino Keikubato nurodymu pastatyta laivų statykla. 56 m ilgio ir 44 m pločio statinys su penkiomis sujungtomis arkinėmis galerijomis buvo skirtas didelių to meto karo laivų statyboms. Čia taip pat yra keli biuro kabinetai ir nedidelė mečetė kairėje įėjimo pusėje. Šalia, ant uolos, ginklų namai, kur buvo gaminamos patrankos karo laivams. Dabar vakarais laivų statykla yra gražiai apšviečiama. Apžiūrėti ją galima atplaukus nedidele valtele iš Alanijos uosto, įėjimas yra nemokamas.

Piratiška Alanijos praeitis paliko pėdsakų daugybėje grotų, išsimėčiusių išilgai visos pakrantės. Pasiekti šias grotas galima tik jūra. Manoma, kad vienoje iš jų piratai slėpdavo antpuolių metu pagrobtas moteris. Garsioji Damlatašo grota(pavadinimas reiškia „lašantys akmenys“) iki šiol tuo populiari. Urvas rastas vos 1948 m., remontuojant Alanijos uostą. Sakoma, kad urve esantis oras teigiamai veikia astmos kamuojamus žmones. Damlataš olos ilgis apie 30 m, aukštis apie 15 m. Stalaktitai, stalagmitai ir kalkių nuosėdos, susipynusios į keistas suakmenėjusias formas, daro grotą tiesiog fantastiškai gražią. Grotoje temperatūra svyruoja tarp 22-23C, o drėgmė siekia 90-98 proc. Taip pat verta apžiūrėti ir kitas  netoli Alanijos esančios Dim, Hasbahce ir jūros olas.

KEMERAS - nedidelis šiuolaikiškas kurortinis miestelis, stūksantis vaizdingoje vietovėje, 45 km atstumu nuo Antalijos miesto. Jis įsikūręs kalnų šlaituose, nusileidžiančiuose iki pat jūros. Iš vienos pusės kurortas apsuptas pušynų ir apelsinų sodų,  iš kitos – puikių akmenuotų, žvyro paplūdimių, kuriuos visus metus glosto švari, skaidri ir šilta jūra.

Kemere yra du paplūdimiai. Vienas – visuomeninis, padengtas žvyru (akmenuotas). Jame siūloma daugybė įvairių vandens sporto pramogų ir iškylų jachtomis. Beje, Kemeras tituluojamas vienu didžiausių jachtų uostų Turkijoje. Čia yra net 180 vietų patogiai įrengta prieplauka, aprūpinta visais būtiniausiais įrenginiais. Pasirinkus iškylą jachta, nuostabu mėgautis žvejyba atviroje jūroje, maudynėmis, vaizdingais paplūdimiais.

Kitas – „Mėnulio šviesos“ – smulkaus žvyro ir akmenuotas paplūdimys, kuriame citrusiniai medžiai sukuria patrauklų pavėsį, o kalnų viršūnės miesto pakraštyje – dramatišką avansceną. Vakare galima aplankyti daugybę parduotuvių, barų ir restoranų, įsikūrusių pėsčiųjų zonoje. Verta nepamiršti ir delfinariumo. Taip pat galima įsitaisyti prieplaukoje ir, gurkšnojant egzotišką kokteilį, stebėti, kaip išplaukia ar atplaukia prabangios jachtos.

Kemero centre įsikūrę paprasti 2-3 žvaigždučių ekonominės klasės viešbučiai. Šalia jų, arba šiek tiek toliau į miesto pakraštį, išdidžiai driekiasi naujai pastatyti arba senesni, bet restauruoti 4-5 žvaigždučių viešbučiai. Šiame regione poilsį pasirinkę turistai gali apsigyventi ne tik pačiame Kemero mieste, bet ir jo apylinkėse esančiose Goiniuko, Beldibio, Kirišo, Čamjuvos ir Tekirovos gyvenvietėse.

Goiniukas. Į šiaurę nuo Kemero nutolusi gyvenvietė, kurią į dvi dalis dalija kelias, vedantis nuo Antalijos iki Kemero. Arčiau jūros esančioje dalyje gausu restoranų, parduotuvių bei puikių 4-5 žvaigždučių viešbučių su smulkaus žvyro paplūdimiais. Šioje dalyje nėra itin triukšmingų diskotekų ir barų, todėl čia poilsį renkasi šeimos bei jaunavedžių poros. Kita gyvenvietės dalis yra paskendusi tarp citrinmedžių bei granatmedžių. Čia vis daugiau nuosavuose namuose ir vilose įsikuria vietos gyventojai.

Beldibis. Gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo upės Beldibi. Tai apie 6 km besidriekianti poilsio zona, kurioje įsikūrę viešbučiai, parduotuvės, barai bei restoranai. Čia platus viešbučių pasirinkimas – nuo jaukių ekonominės klasės 3 žvaigždučių, iki aukštos klasės viešbučių-klubų. Pastarieji turistus žavi erdviomis, žaliomis teritorijomis, smulkaus žvyro paplūdimiais ir puikiai išvystyta infrastruktūra. Ši vieta labiau pritaikyta šeimyniniam poilsiui. Beldibis garsėja citrusinių medžių giraitėmis, gausybe parduotuvėlių bei iškyloms skirtomis poilsio zonomis, kurios itin mėgiamos vietos gyventojų. Visai netoliese Beldibio gyvenvietės yra Beldibi ola ir Goiniuko kanjonas.

Kirišas. Pietinis Kemero priemiestis – Kirišo gyvenvietė, kuri gali didžiuotis puikiais šiuolaikiškais 4-5 žvaigždžių viešbučiais su smulkaus žvyro paplūdimiais. Kirišą nuo Kemero skiria uolėtas kalnas, besidriekiantis iki pat jūros. Šis kalnas vilioja poilsiautojus nuostabiu vaizdu – iš čia atsiveria puiki Kemero gyvenvietės panorama. Kadangi Kemeras visai čia pat, pačiame Kiriše nėra pramogų, tik kelios parduotuvės ir barai.

Čamjuva. Tai nuostabi, gausiai apželdinta gyvenvietė, kurioje jaučiamas lėtas gyvenimo tempas, vyrauja maloni atmosfera. Čia iki šiol dirba amatininkai, o restoranuose patiekiami gardūs patiekalai iš avienos. Turistai gali ilsėtis geruose 3-4* viešbučiuose, šalia kurių – smulkaus žvyro paplūdimiai. Poilsiaujantys šiame kurorte turi galimybę pėsčiomis pasiekti vieną  gražiausių vietovių šioje pakrantėje – Rojaus įlanką.

Tekirova. Tai paskutinė gyvenvietė pietinėje Kemero kurorto dalyje. Tekirova vertinama kaip pats gražiausias Kemero regione esantis kurortas, kuriuo lieka sužavėti dauguma ten apsilankiusių turistų. Nors visi Kemero kurortai garsėja kalnų peizažais, pušynais, skaidria jūra, tačiau Tekirova vadinamas šio regiono deimantu. Poilsiautojus pakeri nuostabi gamta, jaukūs smulkaus žvyro paplūdimiai bei nepriekaištingi viešbučiai. Viešbučių statybai buvo skirtas itin didelis dėmesys, todėl juose ilsintis telieka mėgautis patogumu, jaukumu, žalia teritorija bei šeimyniniam poilsiui pritaikyta infrastruktūra. Šioje gyvenvietėje poilsiauti gali ir neįnoringi, kuklių atostogų pageidaujantys poilsiautojai.

Belekas - Turkijos pakrantėje pačių prabangiausių ir moderniausių viešbučių centras, ideali vieta mėgstantiems sportą ir aktyvų poilsį: čia tinklinio, futbolo, lauko teniso aikštelės, puikūs plaukimo baseinai, vandens pramogų parkas, didžiausias golfo aikštynas (18 skylių) šiame regione. Netoliese esantis oro uostas – didžiulis pliusas, nes kelionių mėgėjai gali pradėti mėgautis atostogomis praėjus vos valandai po nusileidimo.

Šiuolaikiškas ir išskirtinis Beleko kurortas iškilo tuščioje vietovėje, kurią XIX amžiuje sultonas Abdulazis liepė apsodinti pušimis bei eukaliptais. Todėl Belekas nepriklauso jokiam regioniniam miestui. Šis kurortas siūlo naują elitinio poilsio koncepciją: modernus komfortas, išskirtinė ekologija, elitinė publika, išskirtinės pramogos. Beveik visi viešbučiai ir jų kompleksai yra 5*. Vasarą į kurortą plūsta daugybė turistų iš įvairių pasaulio šalių, o žiemą pailsėti, pasigydyti ir pasiruošti ateinančiam sezonui atvažiuoja žymūs sportininkai. Čia sukurtos puikios sąlygos treniruotėms uždarose sporto salėse bei erdvioje miškų zonoje.

Belekas žavi puikia atmosfera, įdomia architektūra, senovės alsavimu, rytietiško turgaus dvasia ir archeologijos oazėmis. Šalia nesibaigiančių smėlėtų paplūdimių įsikūrė visa virtinė viešbučių, pastatytų ir įrengtų pagal naujausius techninius reikalavimus. Beleke daugiausia yra 4 ir 5 žvaigždučių viešbučių. Vietovę supa pušynai, alyvmedžių giraitės ir palmių plantacijos. Prieš kuriant visą viešbučių industriją, statytojai turėjo išspręsti pakankamai sudėtingą užduotį: sukurti naują kurortą neiškertant nė vieno medžio ir augalo, nepakeičiant kraštovaizdžio, nesugadinant nė menkiausio paplūdimių plotelio, kuriuose iki šiol gyvena ir dauginasi vėžliai caretta caretta. Užduotis įvykdyta subtiliai ir meniškai, o miesto simboliu tapo vėžlys, kurio statulos puošia visą kurortą įvairiausiose vietose.

Šalia Beleko išlikę senieji antikinių miestų – Pergė ir Selgė griuvėsiai bei didžiulis Aspendos amfiteatras. Taip pat netoliese yra įsikūręs nacionalinis, dar vadinamas „Paukščių rojumi“, parkas „Kopriuliu Kanjonas“. Jis užima apie 500 ha plotą. Tai nuostabus kiparisų bei eukaliptų miškas, jame yra pistacijų medžių, daug kitų floros ir faunos rūšių – apie 574 įvairiausių rūšių augalų, 109 paukščių rūšys, tarp kurių ir Beleko simboliu vadinama pelėda Tyto alba. Meniškos sielos poilsiautojai tiesiog privalo pamatyti operos ir baleto festivalius, kurie kasmet rengiami senajame Aspendos amfiteatre.

Beleke taip pat yra „Religijų medžiu“ vadinama vieta, kur viena šalia kitos stovi bažnyčia, mečetė ir sinagoga, ir, kurių buvimas greta rodo turkų toleranciją kitų religijų atžvilgiu.

Kurorto infrastruktūra sukurta taip, kad daugelis viešbučių sujungti tarpusavyje takeliais ar takais, kurie skirti jodinėti žirgais.

Beleke įsikūręs pasaulyje pripažintas golfo centras. Jame specialiai įrengti golfo laukai, laukia mokymo instruktoriai ir visa, kas reikalinga šio klasikinio angliško žaidimo mėgėjams. Būtent čia, 1994 metais, anglų kilmės golfo žaidėjo Deivydo Feherto garbei buvo atidarytas nacionalinis golfo klubas,  o garsiajame golfo klube „Nobilis“ vyksta tarptautiniai golfo čempionatai.

BODRUMAS
Bodrumas įsikūręs Egėjo ir Viduržemio jūrų sandūroje, ant garsaus antikinio miesto – Halikarnaso griuvėsių. Tai žymaus senovės graikų istoriko Herodoto tėvynė. Iš čia I a. pr. Kr. kilęs ir didysis retorikos mokytojas Dionisijus. Išgyvenęs daugybę kautynių, miestas dažnai pereidavo iš vienų valdytojų rankų į kitas ir buvo daugelio senovės civilizacijų susikūrimo bei subyrėjimo liudininkas.
Dabar senus laikus mena tik senovinė Bodrumo pilis, kuri stūkso pačiame mieste, prie pat įlankos. Toje pačioje įlankoje įsikūrusi ir jachtų prieplauka, kurią pamėgę Bodrumo svečiai.
 
Bodrumo pilisŠis kurortas itin populiarus tarp Vakarų Europos gyventojų, kuriuos čia traukia vaizdinga gamta, minkštas klimatas, puikūs paplūdimiai, aukštos klasės viešbučiai ir restoranai gurmanams, siūlantys puikią nacionalinę virtuvę. Čia veikia diskoteka „Halikarnas“, garsėjanti kaip viena didžiausių visoje Europoje, kurioje, blyksint nepakartojamiems lazeriams, plokšteles suka garsūs „didžėjai“ iš viso pasaulio. Gyvenimas pulsuoja 24 valandas per parą: ilgi vakarai uosto krantinėje, aludėse ir restoranuose, siaurų ir vingiuotų gatvelių kavinėse bei baruose, kur skamba džiazas; karštos naktys žinomų diskotekų šviesos muzikos sūkuriuose.
 
Vaikštinėjant po šį kurortą galima pastebėti senovinių, nuo graikų laikų likusių, nedidukų dviejų aukštų baltai dažytų namukų. Žvelgiant į juos iš viršaus, atrodo, lyg stačiu kalnu liptų balti avinėliai. Žalios kalvos, apelsinmedžių giraitės, alyvmedžių sodai ir vėjo malūnai – pagrindiniai peizažai, kuriais galima gėrėtis vaikštant mažomis ir siauromis Bodrumo gatvelėmis.
 
1997 metais, atidarius Bodrumo oro uostą, miestas įgavo „antrą kvėpavimą“ ir dabar yra vienas sparčiausiai besivystančių regionų visoje Turkijoje. Bodrume gausu aukščiausios klasės elitinių viešbučių, priklausančių žymiausių ir brangiausių viešbučių tinklams visame pasaulyje. Taip pat gausu paprastučių, ekonominės klasės viešbutukų, pensionų. Tačiau visuose apgyvendinimo sektoriuose stengiamasi išlaikyti itin aukštą aptarnavimo lygį.
 
Bodrumas – triukšmingas miestas, todėl žmonėms, ieškantiems ramybės, čia ne vieta. Kiekvienais metais šią vietovę aplanko keli tūkstančiai turistų. Dėka uolingų pakrančių, turkusinių lagūnų bei vaizdingų salų Bodrumas laikomas viena gražiausių įlankų pasaulyje.