Geriausias metas keliauti: spalio-kovo mėn.
 


Išsamesnės informacijos teiraukitės mūsų biure 
Tel.: 8 37 222246, mob. 860027067,
el.paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.


Bendra informacija apie šalį:
Sostinė: Delis.
Didžiausi miestai: Mumbajus, Kalkuta.
Kalba: hindi, anglų.
Pinigai: Indijos rupija (INR) = 100 paisų. Taip pat Indijoje atsiskaitysite JAV doleriais, eurais ir kreditinėmis kortelėmis.Tačiau visada patartina turėti smulkių rupijų asmeninėms išlaidoms.

Geriamasis vanduo

Nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo, geriau pirkti žinomų tarptautinių kompanijų vandenį buteliuose. Perkant vandenį buteliuose reikia būti atidiems, nes kartais pasitaiko, jog jis išpilstomas į jau panaudotus butelius. Restoranuose ir kavinėse patartina negerti gėrimų su ledukais, kadangi jie gali būti pagaminti iš čiaupo vandens.

Suvenyrai

Prieskoniai, šilkas, sariai, tekstilė, papuošalai, odos ir marmuro dirbiniai... Goa kainos šiek tiek didesnės nei kituose kurortuose, kelnės, suknelė ar skara kainuos apie 20Lt, tačiau net ir lietuviškomis kainomis, tai nėra brangu.

Arbatpinigiai

Arbatpinigių tikisi visi aptarnavimo sferos darbuotojai: masažuotojai, padavėjai, taksistai, durininkai. Padavėjams restoranuose įprasta palikti iki 10% nuo sąskaitos sumos.
Saugumas: Nors Indija yra palyginti saugi šalis keliautojams, tačiau būtina neprarasti budrumo, kadangi čia – daugybė kišenvagių. Tamsiu paros metu moterims nerekomenduojama vaikščioti vienoms.
Fotografavimas: Draudžiama fotografuoti daugumoje šventyklų.

Šventės
Indijoje yra trys pagrindinės šventės, kurias švenčia visi gyventojai:
- Sausio 26 d. – Respublikos diena;
- Rugpjūčio 15 d. – Nepriklausomybės diena;
- Spalio 2 d. - Mahatmos Gandžio gimtadienis.
Visos kitos šventės yra įvairių religijų ir etninių grupių švenčiamos įvairiausios šventės. Populiarios induistinės šventės Divali, Ganeš. Šivaratri. Čaturthi, Dussehra, Ugadi.
Vasario mėnesį vyksta Goa karnavalas, kuris švenčiamas 3 dienas ir 3 naktis.

Indija - daugiatautė šalis, kuri per visą savo istoriją sutiko ne vieną perėjūnų ir užkariautojų bangą. Kai kurie jų apsistojo indų žemėje ir susiliejo su vietos gyventojais - dėl to Indijoje gimė daugybė kultūrų. Tai nepaprasta šalis, joje yra visko - ir purvo, ir šviesos, ir fanatizmo tamsos.

Indijoje šeimos tradicijos ir vyresni žmonės yra labai gerbiami. Labai dažnai kelios kartos gyvena po vienu stogu. Indų tradicinėms vestuvėms būdinga daugybė apeigų – pradedant piršlybomis ir horoskopų sudarymu bei astrologo konsultacijomis dėl laimingos vestuvių datos ir laiko.

Nors vyrų ir moterų teisės Indijoje oficialiai yra lygios, tačiau patriarchalinės visuomenės tradicijos turi gilias šaknis. Palikimas tradiciškai perduodamas per vyro giminę, o mergaitės iki šių dienų yra nelaukiamas vaikas daugelyje šeimų.

Indija garsi savo kino pramone – Bolivudo kino centre pagaminama daugybė filmų. „Kamasutra“ – bene žinomiausias meilės meno pamokymų rinkinys, kilęs iš Indijos.

Indų architektūrai įtakos turėjo trys kertinės šio krašto religijos, nulėmusios savitų stilių formavimąsi. Indijos šiaurinėje dalyje (III a. pr. Kr.-VIII a.) labiausiai reiškėsi budizmo stilius – tai savotiškai aptverti piliakalniai (stupos), uolose iškaltos šventyklos (čaitijai), budistų vienuolynai (viharos). XI-XIV a. labiausiai reiškėsi džainizmo stiliaus šventykloms būdingi kiemai ir kryžiaus formos planas. Dravidų stilius būdingas XIV-XVIII a. Indijoje.

Indijos kultūros dalis – tai šios šalies turgūs. Klaidžiojant po turgų galima išvysti daugybę įdomių dalykų, netgi jei ir neplanuojate nieko pirkti. Tai daugybė garsų, kvapų, spalvų. Tai rytietiškos derybos, brangakmeniai ir tekstilės gaminiai, rytietiškas šilkas, kvepalai ir aliejai, vaisiai ir daržovės bei kiti dalykai.

Ajurveda – tai daugiau nei prieš 5000 metų Indijoje paplitęs mokslas apie kūno ir dvasios harmoniją. Gydant negalavimus ajurvedos metodais visų pirma ieškoma žmogaus vidinio disbalanso priežasčių, kurie ir lemia ligas. Ajurvedos mokslas – tai aromaterapiniai masažai, gydomosios žolelės, meditacija ir maisto derinimas. Goa būtina išbandyti ajurvedinius masažus – tai dovana sielai ir kūnui. Indijoje šie žilą senovę menantys masažai buvo ne tik malonumo šaltinis, bet ir būdas išvengti ligų, suaktyvinti įvairių organų veiklą.

Indijoje taipogi labai populiari joga – sudėtinga sistema veiksmų, kuriais siekiama kūno, proto ir sielos harmonija. Joga paremta pozityviu mąstymu, koncentracija, kvėpavimo ir kūno lavinimo pratimai.

Delis

Indijos sostinė Delis 500 metų buvo vienos kitą keičiančių imperijų - Delio sultonato, Didžiųjų Mogolų ir kitų - sostinė. 1803 m. Delis buvo užgrobtas anglų Rytų Indijos kompanijos.

Delis - ne vienas, o du skirtingi miestai: Senasis Delis kupinas rytietiškos egzotikos, o Naujasis Delis yra šiuolaikiškas miestas, kuriame stovi bankai, viešbučiai, prekybiniai centrai, kompanijų atstovybės. Senojo Delio širdimi laikomas Raudonasis Fortas - Didžiųjų Mogolų dinastijos, valdžiusios šalį apie 300 metų, valdovų rezidencija. Delis ne visada buvo Indijos sostinė, bet visada vaidino svarbiausią vaidmenį šalies istorijoje.

Agra

Šis miestas ilgą laiką buvo Didžiųjų Mogolų imperijos sostine. Dabar tai - senas, gražus miestas, į kurį atvyksta turistai iš viso pasaulio pasižiūrėti, kaip atrodo „ašara ant amžinybės veido”. Taip garsiausią Indijoje architektūrinį ansamblį - Tadž Mahalą - pavadino indų rašytojas R.Tagorė. Tadž Mahalas - paminklas Meilei; tai mogolų valdovo Džakano žmonos mauzoliejus. Iš toli mauzoliejus atrodo baltas, tačiau iš tikrųjų jo balto marmuro sienos yra išpuoštos mozaikomis iš brangių ir pusbrangių akmenų. Tadž Mahalo proporcijos yra tobulos.

Indijos amžiaus masteliais Džaipuras yra visiškai jaunas miestas, kuris buvo pastatytas XVIII a. Beveik visas miestas pastatytas iš vietoje kasamo kalkakmenio. Šviesiai plytinė namų fasadų spalva miestui suteikia rožinį atspalvį. Rožinė spalva Indijoje reiškia svetingumą. Pačiame miesto centre - didžiulė observatorija, priklausanti maharadžos rūmų kompleksui. Čia yra didžiausias pasaulyje Saulės laikrodis.

Europiečiai Indiją nuo seno laikė prieskonių šalimi, pasaulinėje rinkoje šiandien ji - stambiausia prieskonių tiekėja. Šalies viduje prieskoniai irgi yra paklausi prekė. Net džiunglės Indijoje kartais kvepia kaip konditerijos fabrikas - reiškia čia auga cinamono medžiai, kvepiantys lyg tortai. Kai pirmą kartą paragauji nacionalinių indų patiekalų, negalima suprasti - karštas patiekalas ar šaltas. Burnoje nuo prieskonių kyla gaisras.

Apie betelį visi žino iš R. Kiplingo knygų. Betelis - tai kramtomoji „guma”, daroma iš betelio palmės lapų, gesintų kalkių ir prieskonių - muskato riešuto, šafrano, kardamono. Pakramčius betelio, sako, žmogus lengvai apsvaigsta kaip ir nuo alkoholio.

Goa

Turizmo istorija Goa kurorte prasidėjo XX a. 70-ųjų metų viduryje, kada į šią Indijos valstiją iš viso pasaulio ėmė plaukti to laikmečio „auksinio“ jaunimo atstovai - hipiai, suvilioti indiškosios kultūros ir švelnaus Goa klimato. Nors juos pavadinti turistais tiesiogine šio žodžio reikšme būtų netikslu. Dažnai į Indiją jie patraukdavo iš Europos pėstute per Iraną, Afganistaną, Pakistaną, neturėdami nei pinigų, nei žemėlapių, naudodamiesi pakeleivingu transportu ir eikvodami kelionei mėnesį ir daugiau laiko. Jie rinkdavosi draugėn, klausydavosi muzikos, šokdavo, maudydavosi. Kai kurie jų apsistodavo Goa gyventi, pasistatę namelį iš palmės lapų ir bambuko. Sužavėti įvairių rytietiškų kultų, jogos, jie metų metus neapleisdavo Goa pakrančių. Kai kurie hipiai, pasilikę Goa, net nusipelnė „baba“ titulo. Tai reiškia - „apsišvietęs“ - žmogus, kuris dvasiškai tobulėdamas, pasiekė aukštų rezultatų savęs ir pasaulio pažinime.

Geriausia ilsėtis Goa nuo spalio iki kovo mėnesio. Kitu metų laiku čia lyja, stipriai pakyla oro drėgmė, vanduo jūroje tampa geltonas nuo smėlio ir dumblo, atnešamo nutekamųjų vandenų. Turistinis sezonas Goa apmiršta, tada ir patys Goa gyventojai dažnai išvyksta į Indijos šiaurę.

Šiandien Goa - tai dešimtys kaimų Arabų jūros pakrantėje. Čia net sklando juokais sakomas posakis: „Goa - tai ne sala“. Iš tikrųjų, Goa yra ne sala, o Indijos valstija, nors ir labai maža. Sąlyginai ji daloma į šiaurinę ir pietinę. Jei pietinė Goa garsi savo prabangiais viešbučiais ir restoranais, tai šiaurinė - „laukinio“ turisto pasaulis su nebrangiais svečių namais, kavinėmis ir kempingais. Būtent dėl to šiaurinę Goa labiau mėgsta jaunimas.


Virtuvė

Indų virtuvė – garsi visame pasaulyje. Tradicinėje indų virtuvėje dera gausybė produktų ir aromatų.

Indai įsitikinę, kad maisto gaminimas yra dievų įkvėptas menas. Dauguma šios tautos žmonių yra vegetarai, dėl to čia ypatingai mėgstami vaisiai, daržovės, ryžiai, įvairios kruopos. Indų virtuvėje – daug pieno produktų, kadangi nuo seno galioja įsitikinimas, kad pienas yra sveikatos šaltinis.

Indai bent kartą per dieną valgo ryžius. Iš ryžių gaminamas tradicinis patiekalas – Pulao. Tai maistingas patiekalas, gaminamas iš ryžių, daržovių, sūrio, riešutų ir gardinamas prieskoniais. Duona į stalą paprastai patiekiama dar karšta.
Indai gamindami maistą naudoja daugybę prieskonių, žolelių. Prieskoniai prieš dedant juos į maistą yra specialiai ruošiami – pakepinami arba pakaitinami. Prieskonių mišiniai vadinami masala. Indijoje prieskoniams priskiriamos gydomosios savybės. Populiariausi indiški prieskoniai – imbieras, kmynai, kardamonas, aitriosios paprikos, cinamonas, kalendra, karis.

Desertai – itin saldūs, dažnai gaminami iš pieno produktų, šviežių vaisių, riešutų.

Indai tradiciškai valgo rankomis ir paprastai nenaudoja jokių stalo įrankių. Indai rankas prausia prieš valgį ir po valgio. Paprastai maistas valgomas iš thali – metalinės lėkštutės, pakeitusios anksčiau naudotą banano lapą.